Kaip žinoti, kada senos idėjos turi užleisti vietą naujoms, juk nelimituoto skaičiaus projektų vienu metu turėti negalime, neišeina imtis dešimties darbų vienu metu. Todėl norime imtis tik to, kas gerai subrandinta, apgalvota. Yra pavojus, kad idėja surūgs, kažkas imsis greičiau, arba tiesiog atsibos apie ją vien galvoti ir teks pasirinkti žengti žingsnį, o gal padėti mintį šalin.
Gali atsitikti, kad pulsime daryti vos sugalvoję, veiksmas beveik iškart. Tokio šuolio pliusas - galime pamatyti, ar bent pirmieji žingsniai suveikia ar ne. Gauname informacijos, sprendžiame, adaptuojamės. Pavojus - neprišokinėsi prie vis naujų idėjų, žolė gali atrodyti žalesnė kitur.
Tai kaip atsirinkti?
Ar tai būtų projektas, ar verslo planas, profesija mes nuolatos matuojame temperatūrą. Ar ji komfortabili, darbas einasi ramiai, kažkoks progresas yra, gal nėra, bet iš esmės saugu. Gali būti, kad idėja atvėso, stingsta, viską reikia daryti tarsi iš naujo, nėra inercijos, aistros tą ugnį užkurti. Na, ir yra aistros bėgis, kai viskas einasi kaip aukštakrosnėj, norisi imtis, griebti, plikom rankom lankstyti armatūrą, graužti žarijas, jeigu to reikia.
Tokia būsena yra labai įdomus reiškinys, nes žmogus šiuo etapu yra beveik nepavaldus neigiamiems streso reiškiniams, o po tokio darbo etapo nesupranta, kaip tai įvykdė. Žvelgiant ramiu protu, aistrai nurimus, lieka noras gėrėtis ir grožėtis pasiekimais.
Ko gero, ilgiau trunkantis ir kažko vertas projektas turi visas šias tris fazes. Jos keičia viena kitą, skiriasi jų laiko tarpai.
Taigi, vertėtų reguliariai pažiūrėti į viską iš šalies ir įvertinti, ar tų aistros etapų yra pakankamai, ar jie įsimena. O gal jau pastebėjote, kad sniegą gremžti vis dažniau ir dažniau reikia, rytais variklis šyla vis ilgiau...
Ir jeigu atsirado nauja idėja, naujas gyvenimo projektas, kuris žada atverti kažką naujo ir ta mintis Jus sujudina giliai, vizgina savo uodegą, ar išdrįsite griebti už jos?