Mūsų dukra iš darželio atnešė kūčiukų, vaikai draugiškai minkė tešlą ir kepė dovanėles tėveliams. Išsitraukiu ir įsimetu vieną į burną. Kaip ir kiekvienais metais, mane užplūdo krūva kalėdinių prisiminimų ir šiltų jausmų, kurie pabunda sulig pirmuoju kūčiuku (nuo vaikystės - šližiku) burnoje.
Perkandu ir apsidžiaugiu: "Kaip smagu, kad minkštas, valio!" Labai nemėgstu akmeninių šližikų, juos tik su arbata galima čiulpti xD
Kietas ir sunkiau kramtomas maistas buvo žmonijos mitybos pagrindas ilgus tūkstantmečius. Kramtyti vien žalią mėsą buvo sunku, dėl ko ankstyvųjų žmonijos protėvių kaukolės vystėsi visai kitokios, su masyvesniais išsikišusiais žandikauliais, itin išvystytais kramtomaisiais raumenimis. Dantys buvo didesni. Dėl tokios kaukolės sandaros smegenims buvo mažiau vietos.
Viskas staigiai pasikeitė, kai prieš penkiasdešimt tūkstančių metų žmogus atrado ugnį. Staiga išmokome termiškai apdoroti mėsą ir kitą maistą. Mėsa tapo dar labiau vertingesnė, nes pavykdavo iš jos išgauti daugiau maisto medžiagų ir jos buvo lengviau įsisavinamos. Minkštesnis maistas stipriai pakeitė mūsų evoliuciją, atsirado daugiau vietos smegenims, veido bruožai pasikeitė, apatinis ir viršutinis žandikauliai sutrumpėjo.
Maždaug prieš vienuolika tūkstančių metų atsirado žemdirbystė ir mityba tapo mažiau įvairi, o žmogus labiau sėslus. Mes išmokome vis daugiau maisto perdirbimo būdų, pradėjome vartoti duoną.
Šiais laikais maisto perdirbimas pasiekė naujas aukštumas - kepiniai, mėsos produktai, įvairūs milteliai, išveisti saldūs ir minkšti vaisiai, daržovės, konservai, krabų lazdelės, skystas baltyminis kokteilis... Maistas pasidarė kaip niekad patogus ir malonus.
Kokią įtaką mums daro tokia maisto evoliucija, kaip keičiamės mes?
Antropologai teigia, kad maisto pramonės atsiradimas užklupo mus netikėtai. Minkštas ir saldus maistas nebestimuliuoja žandikaulio ir dantų vystymosi. Dantys auga kreivai, pasireiškia vis daugiau sąkandžio problemų. Labiausiai kenčia protiniai dantys. Tyrimai parodė, kad nuo pramonės revoliucijos pradžios, per kiek daugiau nei pusantro šimto metų, protinių dantų vystymosi ir augimo sutrikimai padažnėjo dešimčia kartų! Juos vis dažniau tenka rauti, ir panašu, kad ši tendencija tik didės.
Įspūdingus rezultatus atskleidė vieno dvidešimto amžiaus pradžios odontologo atliktas tyrimas, kurio metu Australijos aborigenai, Afrikos ir Ramiojo vandenyno salyno genčių gyventojai buvo supažindinti su modernia dieta. Pakeitus tradicinį maitinimosį būdą, iki tol buvę sveiki žmonių dantys greitai pradėjo gesti.
Po kelių dešimtmečių jau galima buvo vertinti kitos kartos dantis. Ir čia pasirodė ankščiau nesutiktos modernios ligos, palikuonys susiaurėjusiais veidais ir žandikauliais, sąkandžio problemomis. Moderni mityba atnešė modernias ligas.
Akivaizdu, kad odontologija ir ortodontija vis labiau klestės. O prieš mus - pasirinkimai. Gal reikia išrasti kramtymo programėlę, kuri sektų kiek kramtom, ar labiau reikėtų ir kiek. Susitikę darbe aptartume ne tik nueitus žingsnių tūkstančius, bet ir pakramtymus? Tikriausiai ne. :)
Stoviu virtuvėje ir galvoju, kad šio minkšto "šližiko" aš neatsisakysiu. Gal jau visai greitai kolonizuosime Marsą, ten išvis neaišku, koks tas maistas bus. Tapsime bedančiais kitų planetų užkariautojais. O ką?