Vidutiniška medicina

Daug kas skundžiasi mūsų medicina, negauna tinkamos pagalbos, netaktiškai bendrauja, nepriima, ilgai reikia laukti ir panašiai. Daktarai žiūri per siaurai, per plačiai, nori viską išoperuoti ar numarinti vaistais - tokį pokalbį galima išgirsti gan dažnai.

Mes norime geros medicininės sistemos, kuri galėtų pasirūpinti visais, visaip, bet kokiu metu su bet kokiom problemom. Pirmiausia, turime suprasti tai, kad medicinos sistema yra vidutiniška, pusėtina, niekuo neišskirtina, kaip padulkėjęs pilkas Opel automobilis gatvėje. Kodėl? Todėl, kad ji skirta visiems! O visi, tai yra statistinis vidurkis, bet kas, dauguma.

"Maxima" yra vidutiniška parduotuvė, nes jis skirta visiems. Ar ji gera ekologiškų maisto produktų parduotuvė? Ne. Ar tai gera buitinių prekių parduotuvė? Ne. Elektronikos? Ne! Visas šias kategorijas tenai rasite, bet jos silpnos. Jeigu "Maxima" pasirinktų tapti gera elektronikos prekių parduotuve, jai tektų paaukoti visas kitas kategorijas, lygiai taip pat, kaip "Senukai" yra prasta maisto prekių parduotuvė.

Šiuo pandemijos metu mes matome, kad medicinos sitema netiko valdyti pandemijoms, ji buvo pritaikyta bendrajai situacijai, pilkai kasdienybei. Kai atėjo laikas mobilizuotis pandemijai, sistema tapo labai gera (ar bent jau geresnė) reaguoti į pandemijas, rūpintis užsikrėtusiais, bet tapo labai prasta visiem kitiem. Kitaip tariant, medicina tapo išskirtinė, prieinama tik sergantiems koronavirusui, o visi kiti sunkiai gauna pagalbą, ar jos išvis negauna, miršta.

Lygiai tokia pat išskirtinė medicina galėtų būti, jeigu būtų sukurta tik turtingiems, ar tik seniems, ar tik jauniems ir t.t. Jeigu imtumėme siauresnę grupę ligų, tarkime, kad medicina būtų itin pritaikyta gydyti traumas ir lūžius, avarijų aukas. Visi, kas keipiasi po avarijos sakytų: "oho, kokia gera mūsų medicina, taip gerai padėjo man", bet visi kiti šauktų: "kokia bloga mūsų ta medicina, nes nepadėjo mano reumatoidiniam artitui, skoliozei gydyti, nelabai kam įdomus mano cholesterolis...

Medicina negali būti išskirtinė visiem, kažkam ji bus labai prasta, kažkam į dešimtuką. Klausimas - ką mes pasiruošę aukoti, kai sistemą keičiame ir pritaikome kitiems poreikiams? Nes esant tam pačiam resursų kiekiui, pinigų, gydytojų ir seselių skaičiui, mes tikrai prarandame daug svarbių kasdienių paslaugų, vardan to, kad būtume geri tvarkantis su viena liga.

Padėtis nėra beviltiška, nes medicinos vidutinybę visuomet bando dengti privatūs centrai, alternatyvios medicinos praktikos, osteopatija, akupunktūra, homeopatai ir kiti specialistai, kurie gali suteikti tokią pagalbą, kurios valstybinė sistema negali pasiūlyti. Šie specialistai gali pasirūpinti tais atvejais, kurie praslįsta pro protokolų ir biurokratijos pirštus, kuriems visus gydyti skirta sistema padėti negali.