Tas svarbusis fizinis lavinimas
Jeigu Jūsų fizinis lavinimas mokykloje buvo krepšinio ar futbolo žaidimas, tai Jūs papuolate į didžiąją mokinių kategoriją kartu su manimi. Taip, buvo ir prisitraukimai, šuolis į tolį, šuolis per ožį, bet virvė buvo nukabinta, ja lipom gal tik vieną kartą. Ir kažkaip labai toli tie prisiminimai, man juos užgožia krepšinis. Kiekvieną kartą tas pats krepšinis. Vėl ir vėl.
Dalis mokinių visuomet buvo tie, kurie nežaidžia, labai greitai juo patapau ir aš, nes man įdomiau buvo atsivilkti čiužinį kampe ir kūliais verstis per nugarą, šoną ir kitaip eksperimentuoti.
Fizinis lavinimas pavirto į fizinį. Be lavinimo. Kiekvienas mokytojas atneša savo, tačiau esami reikalavimai trukdo keisti paradigmą, švietimo sistema neleidžia to daryti. Turi atsiskaityti - nušokti centimetrų, prisitraukti kartų, apibėgti ratų. Tačiau kam visa tai? Kodėl reikia tą daryti? Kodėl mūsų negąsdino, kad jeigu fiziniam prastai mokinsies, tai be sveikatos liksi? Tai bent pateisintų balų poreikį, vertinimo lentelės reikalingumą. Štai, matematikos jeigu nemokėsi, tai būti nevykėlis gyvenime, nesusirasi darbo - vaikams kartojama nuo ankstyvų klasių. Čia jie taip motyvuojami ir įkvėpiami. Lietuvių nemokėsi, taip pat, būsi atstumtasis.
Kiek vertas matematikos dešimtukas, lietuvių ir fizinio? Fizinis lavinimas yra ne toks svarbus, gali neiti, parašysiu raštelį. Gavai dešimt iš fizinio? Nu gerai, o kaip lietuvių? Turėjome patikėti, kad prasti matematikos pažymiai sužlugdys gyvenimą.
Fizinis lavinimas turėtų rūpintis kūno-sąmonės išsilavinimu, kuomet žmogus gauna judėjimo įgūdžius, fizinį potencialą, žinias ir patirtis, asociacijas, darbo etiką, valią atlikti, nubėgti, suprakaituoti. Tai jam padės visame gyvenime rūpintis savo sveikata, savo vaikų sveikata, padės geriau bendrauti, pasitikėti savimi, socializuotis ir t.t. Galima vardinti labai daug naudos ir neišeina to susvarbinti per daug.
Mes pradedame atsibusti ir matome, kad kažkas su vaikais yra ne taip, jie negauna pakankamai galimybių žaisti, mokytis judesyje, rizikuoti nukristi, susitrenkti. Viskas pasidarė per saugu, neįdomu, žaidimų aikštelės sterilios, nugludintos, stabilios. Neimk to aštraus įrankio, nekirpk su žirklėm, nes dar susižeisi. Kaip išmokti naudotis, jeigu nenaudoji? Skamba kontraversiškai? Tebūnie, nes tikrasis augimas atsiranda, kai mes kažkuo rizikuojame. Smagiausia lėkti su dviračiu nuo kalno švilpiant vėjui ne dėl to, kad yra saugu, o dėl to, kad yra nesaugu.
Kaip keisti situaciją? Kiti sakytų, kad reikia keisti švietimo sistemą. Nesu tikras, kad tai yra geras kelias. Manau, kad pirmiausia mes turime kurti mažas judesio bendruomenes, kurios skatina kokybiškai judėti, įkvepia, mokina. Tokių bendruomenių nariai, sugrįžę namo papasakos apie tai savo namiškiams, draugams, bendradarbiams, ir taip mes keisime savo požiūrį į judėjimą.
Pavyzdys yra judesio bendruomenė "Movement Vilnius", kur tokios diskusijos vyksta nuolatos, o praktikuotojai atneša tas idėjas savo šeimoms ir savo ratams, mokiniams, klientams ir pacientams. Mes turime keisti kultūrą, o pasikeitusi kultūra sukurs kitokią sistemą. Kol norime pakeisti sistemą būdami sistemoje, vargu ar kas išeis, vargu ar ilgai rusens ta jauno fizinio mokytojo aistra mokykloje lavinti vaikus, kai tėvai nelaiko to svarbia veikla.