Gerai pasaulyje žinomą kovos menų meistrą ir aktorių Chuck Norris kalbino žurnalistas. "Ar Jūs galėtumėte nuginkluoti užpuoliką, kuris stovi kitapus kambario nutaikęs į Jus pistoletą?", klausia žurnalistas.
"Taip, galėčiau", atsako žvaigždė.
"Gerai, o jeigu Jums tiesiai prieš veidą būtų nutaikytas ginklas? Kas tuomet?"
"Nuginkluočiau. Suspėti paspausti gaiduką nėra taip lengva, ko gero, mano ranka greitesnė nei vidutinio užpuoliko"
Žurnalistas neatstoja ir užduoda dar vieną klausimą: "Gerai, o jeigu Jūs paklupdytas, Jūsų rankos būtų už galvos, o užpuolikas laiko nutaikęs ginklą Jums į pakaušį?"
Chuckas Norrisas pagalvojo ir atsakė: "Liepčiau užpuolikui nusišauti."
Gerai jau gerai. Kad ir kaip norėčiau, bet Volkeris to nesakė. Jis tiesiog atsakė: "Klausykite, Jūs turėtumėte būti padaręs labai daug grubių klaidų, kad pakliūtumėte į tokią situaciją, kurioje nelabai ką ir bepadarysi."
Šito interviu aš nemačiau, man apie jį pasakojo. Gal jo išvis nebuvo. Koks skirtumas.
Šis pokalbis turi labai daug bendro su mūsų kasdienybe. Ir aš nekalbu apie ginkluotus užpuolikus.
Pavyzdžiui sveikata. Noriu pasakyti, kad nuo sveiko žmogaus ir iki chirurgo, kalančio su plaktuku klubo sąnario protezą, yra mažiausiai kelių prastų sprendimų seka.
Gydytis ir nesusirgti yra labai skirtingi veiksmai.
Gydytis ligos pradžioje ir ligai įsibėgėjus reikalingi labai skirtingi sprendimai.
Prevencijai skirtos priemonės dažnai netinka ligų gydymui. Grūdintis šaltu vandeniu būtų neprotinga, kai Jums 38,2.
Homeopatija gal ir nebeveiks, kai prasidėjo vidinis kraujavimas.
Akupunktūra nėra pats tinkamiausias sprendimas sepsiui prasidėjus.
Vargu ar surakintą nugarą ir nutirpusias kojas atpalaiduos beržinė vanta...
Tas pats galioja ir atvirkščiai! Gydymas subtiliais vaistais, natūraliomis medžiagomis, liaudies ir alternatyvi medicina, fiziniai veiksniai, šaltis, karštis, judesys, kvėpavimas, pozityvus požiūris, muzika, ritmas ir kitos gydymosi priemonės yra žmonijos užtarnauti lobiai.
Jie puikiai tinka mūsų kasdienei gyvenimo kokybei gerinti ir palaikyti. Sakyti, kad tai yra nesvarbu ar mažiau svarbu, negu alopatinė (vakarų) medicina, yra neatsakinga ir mažų mažiausiai kvaila.
Tik dėka šių disciplinų mūsų ligoninės nėra perkrautos, pacientai dažniausiai nepergydomi. Jeigu nebelieka prevencijos, lieka tik gaisrų gesinimas ir radikaliausios procedūros. Jeigu nebelieka alternatyvios medicinos, lieka protezavimas ir dirbtiniai organai.
Alopatinė ir alternatyvi medicina yra tų pačių svarstyklių dvi pusės. Be vienos nebūtų kitos.
Nesitikėkime, kad išmoksime vieną super slaptą veiksmą, gausime sidabrinę kulką ar stebuklingą vaistą, kuris ištrauks mus iš niūriausio scenarijaus. Pasirinkimą veikti ir keisti turime kiekvieną sąmoningą akimirką.