Search

Atvirkštinis dėsnis

Pabandykite atkreipti dėmesį į savo kvėpavimą ir pabandyti kvėpuoti ramiai. Kvėpavimas yra gudrus dalykas, nes tik kai pradedi jį sekti, jis pasikeičia. Paprastas ir automatinis procesas dabar pradeda streikuoti ir keistis. Tarsi mokant vaiką važiuoti su dviračiu ir kai jis jau laiko pusiausvyrą, tėtis vis dar bėga iš paskos laikydamas sėdynę, nesuprasdamas, padeda ar jau trukdo savo atžalai riedėti.


Tokių procesų pas mus yra daugybė, mums nebūtina apie juos galvoti. Širdis pompuoja, plaučiai veikia, kraujas teka, kepenys burzgia, inkstai inkstuoja, smegenys skaičiuoja. Ir labai gerai, nenorėtume, kad užsižiūrėjus filmą, pamirštume kvėpuoti ir prarastume sąmonę.


Sudėtingi procesai vyksta... paprastai. Šie procesai nesiekia rezultato, širdis neplaka, manydama, kad turi plakti dar geriau, galvodama, kad jei dabar pasitengs, tai po kelių metų intensyvaus plakimo, galės atsipalaiduoti ir ramiai sau plakti iki senatvės pabaigos.


Ji tiesiog plaka, kažkada nustos.


Mes orientuoti į rezultatą. Ir kažkodėl patikėjome, kad jeigu įdėsime daugiau pastangų, rezultatą pasieksime greičiau, arba jis bus geresnis. O blogiausia, kad patikėjome, jog rezultatas mus pavers laimingais.


Mokykloje ar universitete procesas dažniausiai yra nevertinamas, rezutatas yra svarbesnis. Mums buvo sakoma, kad kuo daugiau įdėsime pastangų, tuo rezultatas bus vertingesnis. Galbūt, tačiau čia slypi nematoma ir didžiulė problema, aš ją vadinu - rezultatų matrioška.


Kas yra rezultatų matrioška?


1. Mokykloje daug ir sunkiai mokotės, kad gautumėte gerus pažymius. Siekiamas rezultatas- gerai baigti mokyklą.

2. Baigus mokyklą sunkiai mokotės universitete, siekiamas rezultatas - baigti universitetą, įgyti specialybę.

3. Įgijus specialybę susirandate darbą, dirbate, dedate pastangas, kad užsidirbti.

4. Dirbate ir turite tikslus- nusipirkti automobilį, paskui butą, paskui namą, geresnį automobilį...

Ir taip toliau.


Tai yra rezultatų matrioška. Jas galima rasti visose gyvenimo sferose- sveikatoje, finansuose, santykiuose. Tai yra nuolatinis rezultatų siekimas, nustumiant į šalį kitus poreikius ir būsenas, didžiausią svarbą teikiant pastangoms. Kuo labiau susvarbiname į rezultatą, tuo giliau matrioškoje esame, pasiekus rezultatą, atsiduriame kitoje matrioškos dalyje ir taip iki begalybės.


Mes galime pasirinkti gyventi matrioškose, arba gyventi už jų ribų.


Kaip pabėgti iš matrioškos?


Nesikoncentruoti į rezultatą, o kurti geresnį procesą, kuris gali vesti rezultato link.


Tai nereiškia, kad mes nevykdome aukščiau išvardintų veiklų, tačiau mes teikiame prioritetą kitiems kriterijams.


Visi puikiai prisimename mokytojus, kurie nesiekė, kad mokinys mokytųsi gerai, nebuvo spaudimo, klasėje buvo lengva atmosfera, mokytojas sugebėdavo sudominti, nerėkdavo, buvo žmogiškas.


Taip pat, gerai atmintyje įsirėžę "kirviai", kurių klasėse išmokdavai bijoti Dievo.


Ir pasirodo, kad pas abiejų tipų mokytojus buvo ir labai gerus rezultatus demonstruojantys ir prastai besimokantys. Tiesa tokia, kad vieni yra gabūs matematikai ir jiems nereikia pastangų, kad matematika sektųsi. Kiti yra gabūs literatūrai ir jiems taip pat einasi lengviau. Geriau besimokantys patiria mažiau spaudimo iš mokytojų, todėl linkę į mokslą žiūrėti labiau kaip į žaidimą ir dar geriau mokosi. Skirtumas tas, kad pas vienus mokytojus yra daugiau kančios, pas kitus mažiau. Vieni orientuoti į rezultatą, kiti į procesą. Dalykai, kurių mokytojai buvo orientuoti į procesą, įsimena lengviau, o mokinys linkęs labiau jais domėtis. Jam, paprasčiausiai, yra smagu.


Žinau tėvų, kurie intensyviai įsitraukia į vaiko mokymosi procesą, reikalauja rezultatų ir net paprasta popietė mokytis važiuoti dviračiu pavirsta į karštligišką progreso troškimą, dažnai, paaukojant gerą laiką su vaiku. Ir jeigu dviratis vaikui lengvai nepakluso, tėvų spaudimas sunaikina bet kokį malonumą juo važiuoti.


Užduodame sau ir kitiems negailestingą tempą, kuris dusina gyvenimo džiaugsmą. Užgesiname gelimybę sulėtėti ir pasidžiaugti, nulipti nuo bėgių ir apsidairyti ir suprasti, kad gyvenimas gyvenasi pats.


Pakartosiu dar kartą.


Gyvenimas gyvenasi pats.


Mus pasiekianti nauja informacija ir besikeičiančios aplinkybės formuoja gyvenimo tėkmę, kurioje galime blaškytis į visas puses, bandyti laikytis vietoje, plaukti prieš srovę arba mėgaujantis tėkme plaukti pasroviui. Bet mes dažniausiai nekontroliuojame, kokios naujienos mus pasiekia, tad kam įsitempti?


Tai nereiškia, kad gyvenimas nereikalauja pastangų, tai reiškia, kad mes turime atskirti, kada jas reikia dėti, o kada paleisti.


Įsivaizduokite, kad visas jūsų gyvenimas, artimoji aplinka, darbas, šeima, pomėgiai plaukia upėje kartu su jumis. Kadangi jūs visi esate pavaldūs tai pačiai srovei ir plaukiate tuo pačiu greičiu, reikia sąlyginai nedaug pastangų, kad galėtumėte nuplaukti nuo vieno prie kito, laikytis kartu. Dabar įsivaizduokite, kad jūsų partnerio vertybės pasikeitė arba ir jis pradėjo plaukti lėčiau, o jūs bandote jį ar ją laikyti, kažkaip pritraukti ir tempti. Jeigu pastangos vienpusės, atstumas tik didės ir reikės milžiniškų pastangų keisti situaciją, kol galiausiai jūs patys nuskęsite arba atitolsite nuo savo rato, šeimos, darbo. Sakote, kad dėjote pastangų, tačiau veltui. Tenka rinktis: arba paleisti arba aukoti kitas gyvenimo sferas.


Kai kurios aplinkybės ir įvykiai yra mūsų kontrolėje ir mums pavaldūs tik dėl to, kad jie šalia ir plaukia tokiu pačiu gr