Būna situacijų, (pirštais nerodysiu į situaciją) kurios labai provokuoja sureaguoti. Nebūtinai išoriškai, bent jau viduje pajausti, nusispalvinti emocine spalva.


Tarkime, surūgusiam stovėti eilėje prie Senukų ir laukti, kol išeis pakankamai žmonių, kad Tave įleistų. Kol skubėdamas stovi toje eilėje, padidėja tikimybė, kad kas nors užkabins emocinę, ir taip jau virpančią stygą. Pavyzdžiui priekyje užsirūkys dėdė ir vėjo gūsis dūmais užpildys Tavo suraukto veidelio raukšleles.


Galiausiai pakliūni vidun, pajunti netikros laimės užuominą, nes gali pagaliau judėti tikslo link. Surandi varžtelių skyrių ir šniukštinėdamas tarp skirtingų metalinių spalvų ir sriegių aptinki būtent tą lentynėlę. Kur būna tų - smulkių keistų medsraigtėlių ir ten... tuščia! Būten tie, penkiolikos milimetrų ilgio varžteliai, visi išpirkti. Yra dvylikos, yra aštuoniolikos, bet penkiolikinių nėra!


Kas per apsėstieji išperka šituos varžtelius? Kam?? Ir tokiais kiekiais? Ką, neužteko vienos dėžutės? Kodėl penkiolikinius būtent? Man, tai svarbią ploną fanierą prisukti su jais reikia, per ilgi netinka, išlįs galai. Trumpi išvis neturi prasmės, kam juos išrado??


Supranti, kad veltui stovėjai eilėje, uostei dūmus, sėdėjai kamštyje. Eini atgal, pro šalį bent automobilių langų skysčio pagriebi. Bent jau kažkokia nauda bus, nors skysčio bakelis mašinoje - pilnas.


Stovi kasoje, viskas nervina, ir čia dar eilė...


Gyvenime dažnai pasidaro lengva pykti, kuo daugiau pykčio, tuo lengviau pykti, pagreitis didėja.


Ir vis tik įmanoma atsibusti, kai pajunti, kad sukibimas mažėja, darosi slidu. Stygos tempiasi, oras prityla ir neramiai ruošiasi išgirsti garsius emocinius akordus.


Sustok, įkvėpk, apsidairyk, pažvelk vidun. Suprask, kad dabar pykti yra lengva. Gali eiti lengviausiu keliu, bet kelio pabaigoje, geriausiu atveju, aklavietė. Arba bedugnė.


Kad ir kaip sunku būtų pakeisti trajektoriją, Tu gali! Jei ne dėl savęs, tai dėl Dievo meilės! Dėl Žalgirio! Dėl šaltibarščių! Ar dėl dar ko nors, priklausomai nuo Tavo religijos.


Fiziškai gali sustoti. Nu ir kas, kad keistai atrodai. Net užsimerkti gali, įkvėpti, padėkoti už savo emocijas, kad jos suteikia progą tobulėti, kad jos parodo, jog gyventi tvariai yra siektina vertybė.


Vertybė turi vertę, nes dėl jos tenka stengtis. Įdėti jėgų, matymo, sąmonės. Emocinis stabilumas reikalauja nuolatinio darbo, įžvalgos, sąmoningų pasirinkimų, valios pastangų.


Čiuožti nuo vieno įvykio iki kito yra lengva. Nuo vienos feisbuko replikos iki kitos. Nuo vieno žinių portalo iki penkto.


Metų šventės yra stotelė visiems. Ja galima pasinaudoti, bet neprivaloma. Galima pažvelgti ir paklausti savęs, koks aš buvau per šiuos metus, ką šie metai manyje iškėlė į paviršių, ką su tuo nuveikiau.


Metai tokie, kokie yra. Galėjome pasinaudoti kaip pretekstu svaidytis savo dumblu arba tą dumblą košti tiek, kiek reikės, kol šypsena taps skaidresnė.


Nieko tokio, progų dar bus.

Žiūriu į kalėdinę eglutę pas mus namuose ir galvoju. Jeigu per visas vieno žmogaus kalėdas būtų nukertama po eglutę? Tarkime, kad mūsų karta gyvens iki šimto metų. Šimtas eglučių per gyvenimą. Daug ar mažai?


Jeigu joms būtų leista augti, gyventų šimto medžių įvairiaamžis eglynas. Tokio eglyno mes atsisakome tęsdami kalėdines tradicijas.


Ir vis dėlto pas mus ji nukirsta. Negaliu atsisakyti šios tradicijos. Man ji per daug brangi, per daug gražių vaikystės akimirkų, kvapų, žaisliukų ir istorijų, dovanų ir naktų po lemputėmis. Noriu perduoti ją vaikams, noriu, kad jie patirtų savo magiją. Kaip jiems tarnaus šitie prisiminimai - jau ne mano rankose.


Eglutės namo nevelku lengvabūdiškai. Prisipažinsiu, man gaila jos. Kiekvienais metais tenka žiūrėti kaip ji nudžiūsta, o galiausiai reikia išmesti. Makabriška, kai pagalvoji. Tačiau tai turi kažką svarbaus, tai verčia brandinti pasaulėžiūrą, klausti savęs kodėl, kam to reikia, ką su tuo daryti?


Eglutė yra auka. Auka turi prasmę tik tuomet, kai aukojame kažką brangaus. Šiuo atveju auka negali pasirinkti, mes pasirenkam už ją. Tarsi prisiimdami atsakomybę už ritualo gyvavimą, jo perdavimą kitai kartai.


Puikiai suprantu motyvaciją nekirsti eglutės ar jos nepirkti. Eglutės nepirkimas ar nekirtimas yra atsakomybės prisiėmimas už aplinką, jos tausojimas.


Šiais metais pasodinau beveik tris šimtus eglučių. Man, nepatyrusiam sodintojui, tai buvo pusantros dienos darbas, dalį eglučių padėjo pasodinti brolis. Man labai patiko sodinti medelius. Prisidėjo ir tai, kad save nuraminau, jog mano sunaudotų kalėdinių eglučių skaičius jau persvertas.


Tada pradėjau galvoti, kad tie trys šimtai eglučių ne taip jau ir daug. Iš tiesų, tai visiškas juokas. Taip, ateityje tai bus miškas, bet aš nenoriu apsiriboti vienu nedideliu miškeliu!


Dabar su nekanturmu laukiu pavasario ir jau nusižiūrėjau kitą sodinimo vietą.


Gal taip gims dar viena tradicija, kuri mokins labiau vertinti kalėdinę auką?


Ir, galbūt, senajai šeimos tradicijai į pagalbą ateis naujoji.





Jeigu nuolatos leidžiame sau išeiti už komforto zonos ribų, tuomet tos ribos plečiasi.

Jeigu nenorime niekur lįsti, tai komforto teritorija siaurėja. Kuo patogiau daryti patogius veiksmus, tuo sunkiau atlikti naujus, mažai bandytus darbus.


Nepaklyskime ir atskirkime. Darbas komforte padeda aštrinti ir tobulinti jau turimus siaurus įgūdžius, progresas yra ganėtinai lėtas, o nervų sistema vis geriau optimizuoja neuronų tinklą reikiamam veiksmui ar jų sekai atlikti. Šis procesas gali trukti dešimtmečius, turime laiko smulkioms detalėms, o rezultatai vis mažėja, nes įgūdis vis labiau priartėja prie tobulybės, gauname vis mažiau naujos informacijos.


Kitu atveju, sąmoningas ėjimas į nenuspėjamas situacijas ir naujus scenarijus neduoda to patogumo, kuris reikalingas smulkių procesų tyrinėjimui. Vietoj to, mes turime suvirškinti gabalais kuo daugiau esmės, kažkaip suvaldyti naują scenarijų, milžinišką kiekį naujos informacijos. Po kiek laiko, atsiranda daugiau erdvės detalėms, tampa patogu...


Atsargiai! Jūs vėl komforto zonoje...



Gaukite naujausius straipsnius:

kontaktai

Latvių g. 17, Vilnius

​​Tel: +370 656 87728

vytenis.ziedas@gmail.com

Rekvizitai:

MB Osteopatijos namai

LT767300010163354739

Į.k.: 305580695

  • Black Facebook Icon
  • Black YouTube Icon

© 2020 Vytenis Žiedas