Mes turime savybę ir galimybę vertinti "dėl ko" kas nors įvyko. Kas man nutinka kasdieną ir kas yra atsakingas už tai, kas nutiko.
Kontrolės lokusas (lokacija, vieta) yra psichologinė sąvoka, kuri nusako, kiek žmogus priskiria atsakomybės išorinėms aplinkybėms dėl to, kas jam nutinka.
Lokusas gali būti vidinis ir išorinis.
Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu yra linkę kaltinti kitus, dėl susiklosčiusių aplinkybių. Yra begalė išraiškos formų. Pavyzdžiui, manyti, kad asmeninę finansinę laimę varžo valstybės politika, išrinkta vyriausybė, geopolitinė padėtis, įsipareigojimas prižiūrėti vaikus, prastas darbas, nedosnus viršininkas ir panašiai.
Kitaip tariant, kalti visi, bet ne aš.
Tokie asmenys yra labiau linkę į depresiją ir yra mažiau atsparūs stresui. Nuolatinis ieškojimas atsakingųjų artimoje ir tolimoje aplinkoje labai sekina, sukuria bejėgiškumo jausmą, o vėliau, tiesiog, tokį gyvenimo būdą.
Tai gali turėti labai subtilias, atrodo nekaltas išraiškas. Važiuojant automobiliu nervintis, jog eismas lėtas ir kiti eismo dalyviai nemoka vairuoti. Aš tai moku! Ir dabar esu priverstas vėluoti į susitikimą!
Vidinio kontrolės lokuso asmuo pripažins, kad tinkamai nesuplanavo savo laiko ir dabar vėluoja dėl savo kaltės.
Žmonės, pasižymintys vidiniu kontrolės lokusu, yra labiau linkę laužyti taisykles. Sklaidyti nusistovėjusias dogmas, ieškoti kito kelio, kai susitinka su ribomis ir apribojimais, su kitų "NE".
Vidinis kontrolės lokusas padeda siekti rezultatų, eiti pirmyn, mokytis iš pralaimėjimų ir klaidų, ir tokiu būdu tobulėti. Savo verslus turintys ir save darbinantys žmonės labiau pasižymi vidiniu lokusu, dažniau turi lyderystės savybių.
Taip pat, sportininkai, kurie vysto save fiziškai, dalyvauja varžybose ir nuolat susiduria su stipresniais varžovais, treniruojasi ir vėl išbando savo jėgas.
Reikia paminėti, kad visur yra visokių, su mažiau ir labiau išreikštais vidinės ar išorinės kontrolės lokusais. Tas pats sportininko pavyzdys apsiverčia, jeigu pamatome skausmingai griūnantį ir besivoliojantį futbolininką, kurį neva pastūmė varžovas.
Žmonės su stirpiu vidinius kontrolės lokusu laiko save sėkmės kalviais ir dažniausiai atsisako atiduoti šią brangią galią kitiems žmonėms, išorinams veiksniams, katastrofoms, nelaimėms ir taip toliau.
Na, gal būt jau susidarėte įspūdį.
Šis principas galioja praktiškai visoms gyvenimo kertelėms. Tai nuolatinis pasirinkimas, su kuriuo susiduriame, kuomet susitinkame su apribojimais, nepajudinamais monolitais, neprognozuotais įvykiais, užklupus lietui ir ligai.
"Mano sveikata priklauso nuo kitų sveikatos, mane gali užkrėsti, turiu saugotis kitų, jie turi mane saugoti" - išorinis kontrolės lokusas.
"Mano organizmas geba atsispirti įvairiems sukelėjams, yra stiprus ir jį galiu dar labiau stiprinti ir vystyti, jeigu susirgčiau, žinau, kad išsikapstysiu" - vidinis kontrolės lokusas.
Kontrolės lokusą vystome nuo pat ankstyvos vaikystės. Vaikai, kurių tėvai netesėdavo pažadų, neteikė pirmenybės fiziniam, psichologiniam lavinimui, menkindavo jų pasiekimus arba nesuteikdavo galimybių turėti pasiekimų, auga su stipresniu išoriniu kontrolės lokusu.
Kaip vaikas buvo supažindintas su savo atsparumu, koks jo požiūris į ligą, ar labai bijo peršalti? Kai kurie tėvai mano, jog vaikas gerokai per mažai bijo ir reikėtų vis jam priminti, kad vėjo ir balos saugotųsi kaip maro.
Taip žmonės užauga, lydimi pastovaus jausmo, kad jų pastangos nieko vertos, vis tiek bus taip, kaip bus.
Tuo tarpu, jeigu vaikas gauna nuoseklias pamokas apie asmenines atsakomybes, yra supažindinamas su galimybe užsidirbti, kažko pasiekti, kad jo pastangos yra vertinamos atitinkamu atpildu, vystosi vidinis lokusas, asmeninė nepriklausomybė. Tokie žmonės yra labiau finansiškai sėkmingi, džiaugiasi geresne sveikata ir daugiau gebančių draugų ratu.
Taigi, pasirinkimas mūsų. Kas dieną ir kiekvieną kartą.